puskelis

pùskelis sm. (1) Vkš žr. pusiaukelė: 1. Zolys puskely jau belūkuriuojąs Žem. Puskelyje kyšo iš vandens uola J.Balč. Puskelyje apsistojo pasilsinti kumelę BsPII34. Palydėjus lig puskelio, visa ponybė pagrįžo nenorėdama matyti baisios mirties BsMtII176. Dargi neprijojo nė puskelėlio, išgirdo bitelę atūžiančią (d.) Glv. Dabar nenuėjau ni į puskelėlį, ir atjoja jauns bernelis žirgelio girdyti JD1548. 2. J, Mlt Pùskelio jau nebė[ra], nueisma Šv. Dar nenujojau nei puskelėlio, kaip sutikau uošvuką TDrVII71. Dar nenuvažiavau nei puskelùžio, atsisegavo aukso spilgužė LB24. Dar nenujojau nei puskelį KlvD263.